We have recently prepared a study on court practice in Latvia in board liability cases. A short summary of our main findings appears below.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2016 m. lapkričio 25 d. nutartyje susistemino kriterijus, pagal kuriuos sprendžiama, kada už žalingus įmonei sandorius kreditoriams galėtų būti priteisiama žalos atlyginimas iš įmonės vadovo ir/ar jos akcininkų.

The ruling of the Supreme Court of Lithuania of 25 November 2016 established a system of criteria to decide in which situation the manager of the company and/or its shareholders may be ordered to pay to its creditors a compensation for damages caused by transactions that are harmful to the company.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas dar kartą pažymėjo, kad dėl neapskaičiuotų ir laiku nesumokėtų mokesčių įmonei paskirtos baudos bei delspinigiai gali būti pripažinti vadovo bendrovei sukelta žala, kurią šis privalo atlyginti.

2017 m. balandžio 24 d. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išplėstinė septynių teisėjų kolegija civilinėje byloje Nr. e3K-7-115-915/2017 pradėjo dėlioti taškus dėl bankrutavusios ir likviduotos bendrovės vienintelio akcininko, kuris kartu buvo ir bendrovės direktorius, atsakomybės tos bendrovės kreditoriui tuo atveju, kai akcininkas tyčia priveda bendrovę prie bankroto. Priimta nutartis leidžia prognozuoti tolimesnės teismų praktikos kryptį bendrovės kreditoriams ginant savo teisėtus interesus.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas toliau formuoja praktiką dėl kreditorių teisėtų interesų apsaugos. 2017 m. gegužės 4 d. išnagrinėtoje byloje Nr. 3K-3-211-469/2017 buvo sprendžiama dėl bendrovės vadovo ir jos akcininko civilinės atsakomybės, kreditoriui jiems pareiškus tiesioginį ieškinį.

On 12 May 2017, the Supreme Court of Lithuania issued a ruling, which further contributes to the case-law concerning setting of the procedure and price of the realisation of assets with regard to a bankrupt company. The ruling recognises that, in certain exceptional cases, a decision on the price and procedure for the realisation of assets may be made by a court independently and in disregard of the principle of autonomy of the creditors’ meeting of a bankrupt company.

In practice there a numerous uncertainties in relation to civil liability of management bodies of companies, scope of such liability, and related matters. On 4 April 2017, considering the current situation, the Supreme Court of the Republic of Lithuania (the Supreme Court or SC) published the first overview of case law in relation to application of the norms of civil law regulating civil liability of management bodies of companies in the case law of the Supreme Court.

Generally speaking, wrongful trading is the special form of liability where a director of a company is liable for damages towards the creditors for the mismanagement of an insolvent company.

A special feature of the institution of wrongful trading is, that it may give rise not only to the liability of the director of the company but also to the liability of the director, management, employee of the parent company or even of the grandparent company (so called shadow director).

Introduction

In November 2014 OW Bunker – one of the world's largest bunker suppliers and traders – filed for in-court restructuring for major parts of its business. This triggered a number of cases involving shipowners or operators that had contracted with OW, but had been physically supplied bunkers by a third party. In such cases, shipowners are at risk of having to pay their bunker debts twice if the physical supplier fails to receive payment under its supply contract with OW.