Lietuvos Aukščiausiasis Teismas toliau formuoja praktiką dėl kreditorių teisėtų interesų apsaugos. 2017 m. gegužės 4 d. išnagrinėtoje byloje Nr. 3K-3-211-469/2017 buvo sprendžiama dėl bendrovės vadovo ir jos akcininko civilinės atsakomybės, kreditoriui jiems pareiškus tiesioginį ieškinį.

On 12 May 2017, the Supreme Court of Lithuania issued a ruling, which further contributes to the case-law concerning setting of the procedure and price of the realisation of assets with regard to a bankrupt company. The ruling recognises that, in certain exceptional cases, a decision on the price and procedure for the realisation of assets may be made by a court independently and in disregard of the principle of autonomy of the creditors’ meeting of a bankrupt company.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2017 m. gegužės 12 d. priėmė nutartį, kuria toliau formuoja praktiką, susijusią su bankrutavusios įmonės turto realizavimo tvarkos ir kainos nustatymu. Nutartyje pripažinta, kad tam tikrais išskirtiniais atvejais sprendimą dėl turto realizavimo kainos ir tvarkos nustatymo teismas gali priimti savarankiškai, nepaisydamas bankrutavusios įmonės kreditorių susirinkimo autonomijos principo.

In practice there a numerous uncertainties in relation to civil liability of management bodies of companies, scope of such liability, and related matters. On 4 April 2017, considering the current situation, the Supreme Court of the Republic of Lithuania (the Supreme Court or SC) published the first overview of case law in relation to application of the norms of civil law regulating civil liability of management bodies of companies in the case law of the Supreme Court.

Generally speaking, wrongful trading is the special form of liability where a director of a company is liable for damages towards the creditors for the mismanagement of an insolvent company.

A special feature of the institution of wrongful trading is, that it may give rise not only to the liability of the director of the company but also to the liability of the director, management, employee of the parent company or even of the grandparent company (so called shadow director).

Bankroto įstatymo pakeitimai

Amendments to the Enterprise bankruptcy law

Pagal šiuo metu galiojančią LR įmonių bankroto įstatymo redakciją, bendrovės vadovas arba akcininkas privalo kreiptis į teismą dėl bankroto bylos bendrovei iškėlimo, jei bendrovė negali ir (arba) negalės atsiskaityti su kreditoriais, arba jei bendrovė viešai yra paskelbusi arba pranešusi kreditoriams, kad neketina vykdyti savo įsipareigojimų. Tokiu būdu geriausiai su įmonės finansine situacija susipažinę subjektai skatinami imtis skubių priemonių, kad žalą patirtų kuo mažiau kreditorių bei kad pradelstų įsipareigojimų dydis būtų kiek įmanoma mažesnis.

According to the current wording of the Republic of Lithuania Enterprise Bankruptcy Law, a head of an enterprise or a shareholder must file a petition with a court for the initiation of the enterprise bankruptcy proceedings in the event where the company is not able and/or shall not be able to settle with its creditors or where the company has made a public announcement or has informed the creditors that it has no intention to discharge its obligations.

Nuo banko „Snoras“ bankroto paskelbimo praėjo beveik penkeri metai. 2011 m. lapkričio 16 dieną Lietuvos bankas paskelbė „Snoro“ veiklos apribojimą, o lapkričio 24 dieną kreipėsi į teismą dėl banko bankroto.

Dauguma asmenų, turėjusių bankrutavusiame banke indėlius ir indėlių sertifikatus, jau gavo 100 000 Eur neviršijančias draudimo išmokas. Tačiau banko obligacijų turėtojai liko nuošalyje – jų įsigytų obligacijų atžvilgiu banko „Snoras“ nemokumo rizika nebuvo draudžiama, todėl ir draudimo išmoka mokama nebuvo.