In practice there a numerous uncertainties in relation to civil liability of management bodies of companies, scope of such liability, and related matters. On 4 April 2017, considering the current situation, the Supreme Court of the Republic of Lithuania (the Supreme Court or SC) published the first overview of case law in relation to application of the norms of civil law regulating civil liability of management bodies of companies in the case law of the Supreme Court.
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2016 m. lapkričio 25 d. nutartyje susistemino kriterijus, pagal kuriuos sprendžiama, kada už žalingus įmonei sandorius kreditoriams galėtų būti priteisiama žalos atlyginimas iš įmonės vadovo ir/ar jos akcininkų.
The ruling of the Supreme Court of Lithuania of 25 November 2016 established a system of criteria to decide in which situation the manager of the company and/or its shareholders may be ordered to pay to its creditors a compensation for damages caused by transactions that are harmful to the company.
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas dar kartą pažymėjo, kad dėl neapskaičiuotų ir laiku nesumokėtų mokesčių įmonei paskirtos baudos bei delspinigiai gali būti pripažinti vadovo bendrovei sukelta žala, kurią šis privalo atlyginti.
2017 m. balandžio 24 d. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išplėstinė septynių teisėjų kolegija civilinėje byloje Nr. e3K-7-115-915/2017 pradėjo dėlioti taškus dėl bankrutavusios ir likviduotos bendrovės vienintelio akcininko, kuris kartu buvo ir bendrovės direktorius, atsakomybės tos bendrovės kreditoriui tuo atveju, kai akcininkas tyčia priveda bendrovę prie bankroto. Priimta nutartis leidžia prognozuoti tolimesnės teismų praktikos kryptį bendrovės kreditoriams ginant savo teisėtus interesus.
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas toliau formuoja praktiką dėl kreditorių teisėtų interesų apsaugos. 2017 m. gegužės 4 d. išnagrinėtoje byloje Nr. 3K-3-211-469/2017 buvo sprendžiama dėl bendrovės vadovo ir jos akcininko civilinės atsakomybės, kreditoriui jiems pareiškus tiesioginį ieškinį.
On 12 May 2017, the Supreme Court of Lithuania issued a ruling, which further contributes to the case-law concerning setting of the procedure and price of the realisation of assets with regard to a bankrupt company. The ruling recognises that, in certain exceptional cases, a decision on the price and procedure for the realisation of assets may be made by a court independently and in disregard of the principle of autonomy of the creditors’ meeting of a bankrupt company.
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2017 m. gegužės 12 d. priėmė nutartį, kuria toliau formuoja praktiką, susijusią su bankrutavusios įmonės turto realizavimo tvarkos ir kainos nustatymu. Nutartyje pripažinta, kad tam tikrais išskirtiniais atvejais sprendimą dėl turto realizavimo kainos ir tvarkos nustatymo teismas gali priimti savarankiškai, nepaisydamas bankrutavusios įmonės kreditorių susirinkimo autonomijos principo.
Pagal šiuo metu galiojančią LR įmonių bankroto įstatymo redakciją, bendrovės vadovas arba akcininkas privalo kreiptis į teismą dėl bankroto bylos bendrovei iškėlimo, jei bendrovė negali ir (arba) negalės atsiskaityti su kreditoriais, arba jei bendrovė viešai yra paskelbusi arba pranešusi kreditoriams, kad neketina vykdyti savo įsipareigojimų. Tokiu būdu geriausiai su įmonės finansine situacija susipažinę subjektai skatinami imtis skubių priemonių, kad žalą patirtų kuo mažiau kreditorių bei kad pradelstų įsipareigojimų dydis būtų kiek įmanoma mažesnis.
According to the current wording of the Republic of Lithuania Enterprise Bankruptcy Law, a head of an enterprise or a shareholder must file a petition with a court for the initiation of the enterprise bankruptcy proceedings in the event where the company is not able and/or shall not be able to settle with its creditors or where the company has made a public announcement or has informed the creditors that it has no intention to discharge its obligations.